apvaurinti — apvaũrinti 1. tr. BŽ267 apmuturiuoti, apvynioti, apraišioti. | refl. tr. BŽ267, KŽ: Ana apsivaũrino galvą, t. y. apsirišo su vaura arba ragu ant kaktos J. 2. refl. šnek. apsiteršti: Apsivaũrinęs tas vaikas iki ausų – kai dabar jį nuvalyt?!… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaurinti — išvaũrinti tr. šnek. 1. Kt ištraukti, išimti: Žiūrėk, kad kas pinigų iš kišenės neišvaũrytų! Mrj. Kas man pinigus iš kišenės išvaũrino? Mrj. 2. refl. išsitepti, išsiterlioti: Nespėjai baltą drabužį apsivilkt – jau i išsivaũrinęs, net blizga… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvaurinti — nuvaũrinti ( yti Gl) šnek. 1. tr. G99, KŽ nubraukti, užgauti: Tuo tarpu kaži kaip vadžios užkliuvo už nosies ir visą nosį nuvaurino Sz. | refl. tr.: Pirštą nusivaũryt gali greit Rg. Išvirtau ir nuvaũrinaus visą nosę Dr. 2. tr. nukirsti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pravaurinti — pravaũrinti tr. šnek. pramušti, praskelti, prakirsti: Aš tau kaktą pravaũrinsu su šakaliu už galavimos! Pj. | refl. tr.: Pijokai kits kitam galvas prasivaũrino Pj. vaurinti; apvaurinti; įvaurinti; išvaurinti; nuvaurinti; pravaurinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvaurinti — užvaũrinti ( yti Gs) šnek. 1. tr. sunkiai uždėti, užkrauti: Kad užvaũrino maišą – nė nepakeliu Alk. Kad užvaũrino maišą javų ant kupros – net kojos linksta Grš. 2. tr. bet kaip, nedailiai ką padaryti: Užvaũrinai tokį baisų lopą, kad sarmata… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaurinimas — vaũrinimas sm. (1) DŽ → vaurinti … Dictionary of the Lithuanian Language
vaurėti — vaũrėti, ėja, ėjo NdŽ žr. vaurinti 3. ◊ nė̃ vaũrės nevaũrėti nekreipti dėmesio: Bet klausyk žodžio mano, o dėl dešimties tūkstančių žodžių žmonių nė vaurės nevaurėsi M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
įvaurinti — įvaũrinti tr. šnek. daug ko įdėti, prikrauti: Man lašinių šmotą kad įvaũrino Alk. vaurinti; apvaurinti; įvaurinti; išvaurinti; nuvaurinti; pravaurinti; užvaurinti … Dictionary of the Lithuanian Language
